Stoglaipiai

Kiekvieną naktį Sofija pati sau šnibždėdavo tamsoje: Mano motina yra gyva, ir vieną dieną ji ateis manęs pasiimti.
– Ji ateis manęs, – tarė Sofija Čarliui.
Čarlis papurtė galvą.
– Tai beveik neįmanoma, mano širdele.
Beveik neįmanoma reiškia vis dėlto įmanoma.

        Vienerių metukų Sofiją knygius Čarlis rado plūduriuojančiame violončelės dėkle po laivo katastrofos. Keistuose Čarlio namuose mergaitė auga apsupta tyros meilės ir nesuvaržyta visuomenės normų. Po dvyliktojo Sofijos gimtadienio ramų gyvenimą sudrumsčia grėsmingas laiškas iš Vaikų globos agentūros. Pabėgę į Paryžių, Čarlis su Sofija stengiasi įminti praeities paslaptis. Atsitiktinai susipažinusi su nepastebimose Paryžiaus vietose gyvenančiais stoglaipiais, mergaitė atranda stebinantį benamių vaikų pasaulį. Jame Sofija susiduria su savo baimėmis ir mirtinais pavojais.